Trumpas atsakymas priklauso nuo to, kada skaičiuota ir kas laikoma patvirtintu mėnuliu. Naudingas konkrečios datos pavyzdys – 2023 m. sąrašas: jame suskaičiuoti 285 žinomi natūralūs palydovai, skriejantys aplink aštuonias planetas. Dauguma jų nėra mažos Žemės Mėnulio kopijos. Tai įvairūs objektai – nuo mažų netaisyklingos formos kūnų iki už Merkurijų didesnių pasaulių, turinčių labai skirtingus kraštovaizdžius ir istoriją. Astronomai vis atranda ir patvirtina mažus mėnulius, todėl bendras skaičius nenurodžius datos gali greitai tapti klaidinantis.
2023 m. skaičiai pagal planetas
Pagal 2023 m. duomenis, Merkurijus ir Venera neturėjo nė vieno žinomo mėnulio. Žemė turėjo vieną, Marsas – du, Jupiteris – 95, Saturnas – 146, Uranas – 27, o Neptūnas – 14. Sudėjus šiuos skaičius gauname 285. Beveik visi mėnuliai priklauso milžinėms planetoms: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas kartu turėjo 282 žinomus mėnulius, o keturios vidinės planetos – tris.
Tai sąrašo duomenys, o ne teiginys, kad kiekvienos planetos mėnulių skaičius yra nekintamas ir galutinis. Skaičiai gali keistis, kai stebėjimai atskleidžia blankius objektus, tolesni tyrimai padeda nustatyti jų orbitą arba iš naujo įvertinamas objekto statusas. Skirtinguose sąrašuose taip pat gali būti nurodytos skirtingos datos arba taikomi nevienodi kriterijai, pagal kuriuos mėnulis laikomas patvirtintu. Todėl bendrą skaičių geriausia suprasti kaip „žinomi ir įtraukti į šį konkrečios datos sąrašą“, o ne kaip visų egzistuojančių mėnulių skaičių.
Šį netolygų pasiskirstymą paaiškina fizikinės priežastys. Milžinės planetos yra daug masyvesnės už Žemę, todėl gali išlaikyti orbitoje daug objektų; jų išorinėse srityse taip pat gausu mažų mėnulių. Daugelis jų yra netaisyklingos formos ir skrieja tolimomis arba pasvirusiomis orbitomis. Didelis mėnulių skaičius nereiškia, kad kiekvienas jų panašus į ryškų, apvalų objektą, kurį matome iš Žemės.
Didžiausi mėnuliai keičia mastelį
Didžiausi mėnuliai yra saviti pasauliai. Jupiterio Ganimedas – didžiausias Saulės sistemos mėnulis, jo skersmuo yra apie 5 268 kilometrus. Jis didesnis už Merkurijų, kurio skersmuo – apie 4 879 kilometrus. Šis palyginimas stebina, nes Merkurijus yra planeta, o Ganimedas – palydovas. Tačiau dydį lemia pats kūnas, o ne tai, kaip jis vadinamas ar aplink ką skrieja.
Nedaug atsilieka Saturno Titanas – jo skersmuo apie 5 150 kilometrų. Jis turi tankią atmosferą, o jo paviršiuje tyvuliuoja skystųjų angliavandenilių ežerai ir jūros. Ganimedas ir Titanas yra didesni už Žemės Mėnulį, kurio skersmuo apie 3 475 kilometrus. Taigi Žemės palydovas nėra tarp pačių didžiausių, nors jis dominuoja mūsų nakties danguje ir yra paveikęs kalendorius, potvynius bei žmonių tyrinėjimus.
Vien dydis neatskleidžia visos istorijos. Jupiterio Ijo mažesnis už Žemės Mėnulį, bet pasižymi išskirtiniu vulkaniniu aktyvumu. Europa taip pat mažesnė; tai ledinis pasaulis, kurio paviršius ir gelmės kelia didelį mokslininkų susidomėjimą. Ganimedas turi nuosavą magnetinį lauką. Šie skirtumai rodo, kodėl „didžiausi mėnuliai“ yra naudinga pradžia, bet ne mokslinės svarbos reitingas. Norėdami vaizdžiai pamatyti, kaip mėnuliai ir planetos dera platesnėje sistemoje, apsilankykite svetainės interaktyviame Saulės sistemos žemėlapyje, kuriame rodomos dabartinės planetų padėtys.
Jupiteris ir Saturnas: gausūs palydovų būriai
Keturi didžiausi Jupiterio mėnuliai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – dažnai vadinami Galilėjaus mėnuliais, nes juos 1610 m. stebėjo Galileo Galilei. Jie pakankamai dideli ir saviti: vulkaninis Ijo paviršius, Europos ledas, Ganimedo mastas ir daugybė Kalistos kraterių atskleidžia keturias labai skirtingas tos pačios planetų sistemos istorijas. Tačiau jie sudaro tik nedidelę dalį kur kas didesnio žinomų Jupiterio palydovų sąrašo.
Pagal 2023 m. duomenis, Saturno mėnulių buvo dar daugiau, tačiau šis skaitinis pranašumas nereiškia, kad visi jo mėnuliai dideli. Didelę bendro skaičiaus dalį sudaro maži palydovai, įskaitant su žiedais susijusius objektus ir mėnulių grupes. Saturnas taip pat turi Titaną – išskirtinį pasaulį su tankia atmosfera – ir Enceladą, mažesnį ledinį mėnulį, garsėjantį iš pietų poliarinio regiono trykštančia medžiaga. Skaičiuojant kiekvienas patvirtintas mėnulis laikomas vienu įrašu; toks skaičius neatskleidžia jo dydžio, aktyvumo ar mokslinės svarbos.
Tolimi mėnuliai ir artimas Žemės palydovas
Uranas ir Neptūnas planetų palydovų sąrašą papildo dešimtimis mėnulių: tarp jų yra keli dideli ir daug mažesnių palydovų. Neptūno Tritonas išsiskiria tuo, kad skrieja priešinga Neptūno sukimosi krypčiai. Ši neįprasta orbita – viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai mano, kad Tritonas galėjo būti pagautas, o ne susiformuoti dabartinėje orbitoje kartu su Neptūnu. Didieji Urano mėnuliai gerokai mažesni už Ganimedą ir Titaną, tačiau tarp jų yra įvairių ledinių ir uolinių kūnų.
Planetų palydovų sąraše Žemės Mėnulis užima kuklią vietą, tačiau jo ryšys su Žeme yra išskirtinai reikšmingas. Palyginti su savo planeta, jis didelis, o būdamas arti atrodo kaip ryškus, plika akimi išsamiai matomas objektas. Mėnulio fazės kinta todėl, kad Saulė apšviečia skirtingas į Žemę atsukto Mėnulio pusrutulio dalis. Mėnulio fazių vadove paaiškinama ši geometrija, o Mėnulio fazių kalendoriuje nurodomi tikslūs fazių laikai pagal mėnesius.
Ką gali ir ko negali pasakyti mėnulių skaičius
Planetos mėnulių skaičius atspindi ne tik jos aplinką, bet ir stebėjimų bei objektų klasifikavimo būklę. Mažus, tolimus mėnulius aptikti sunkiau nei didelius, o naujai pastebėtam objektui reikia pakankamai stebėjimų, kad būtų galima nustatyti, ar jis skrieja stabilia orbita. Todėl įprastoje skaičių lentelėje turėtų būti nurodyta data, o naujesnis sąrašas gali skirtis, nors pačios planetų sistemos staiga nepasikeitė.
Planuojant stebėjimus, mėnulių skaičius mažiau naudingas nei informacija apie tai, kaip Mėnulis matomas konkrečioje vietoje. Jo fazė, patekėjimo laikas ir padėtis priklauso nuo datos ir vietovės. Pavyzdžiui, Niujorko Mėnulio skydelyje pateikiami fazės ir apšviestumo duomenys, taip pat Mėnulio patekėjimo ir nusileidimo laikai, aukštis virš horizonto, azimutas, atstumas bei dangaus vaizdas su vietos orų sąlygomis. Saulės sistemos suvestinė atsako, kiek mėnulių buvo suskaičiuota konkrečios datos sąraše. Pažvelgus į dangų galima sužinoti ką kita: kuris mėnulis šįvakar yra virš jūsų horizonto.